„Vasaros naktys man asmeniškai yra neįtikėtino įkvėpimo ir visiškos laisvės šaltinis. Tai ilgai lauktas metas, kai pagaliau galima pasiklysti pasaulyje nebijant, kad nušalsi pirštus ar pasigausi nelemtą gripą. Atsiranda nuostabi proga pagaliau vėl laisvai stebėti žvaigždes, jausti, kaip šiltas vėjas švelniai glosto odą, sušiaušia plaukus bei svaigina protą svajonėmis. Tai – neįtikėtinas džiaugsmas būti gyvu. Gyvu savo kukliame paprastume, be didingų planų, kuriais gyvename ir tikimės, kad tik jų įgyvendinimas atneš mums tiek lauktos laimės. Ne Feraryje slypi laisvės esmė. Ne brangiuose žiemos kailiniuose. O paprastoje kasdienybėje: paprastoje kelionėje mylimu troleibusu naktimis, bandant išlaikyti lygsvarą jam skriejant ir nekantriai laukiant savo atgimimo stotelės.”, – taip apie savo darbą atsiliepia menininkė Kristina Asinavičiūtė.