Kurdama eskizą menininkė svarstė apie tai, ką norėtų pasakyti žmonėms iš miesto, kuriame užaugo. Jai užteko prisiminti su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokias įsivaizduojamas sienas turėjo nugriauti būdama jaunesnė – baime suklysti, būti savimi, neteisingai pasielgti. Bet galiausiai tai tėra mintys, kuriomis patys pasirenkame apriboti save. Todėl menininkė skatina kurti savo taisykles, nebijoti klysti, būti tikruoju savimi, mylėti maksimaliai stipriai ir plėstis iki begalybės.