1948 m. įkurtas elektrotechnikos fabrikas
Vilniaus Naujamiesčio pietvakarinė dalis savo industrinį veidą įgavo dar XXa. pradžioje. Tuomet atsirado geležinkelis, šalia jo išaugo gamyklos bei sandėliai jo aptarnavimui. Tarpukariu kiek apstojęs apylinkių augimas, pokariu įgavo neįtikėtiną pagreitį.
Kai kur plynose vietose, o kai kur buvusiuose gyvenamųjų namų kvartaluose vienas po kito dygo pramoniniai gigantai. Vienas iš jų – 1948 m. pastatytas elektrotechnikos fabrikas „Elfa”.
Vytenio-Kauno-Švitrigailos-Panerių gatvių teritorijoje statyboje, be įprastų darbininkų dirbo ir vokiečių karo belaisviai.
Nuo 80 iki 8 300 darbuotojų
Pradžioje „Elfa“ buvo sąlyginai nedidelė gamykla su 80 darbuotojų, kurios specializacija – bendros paskirties varikliai „Ural“ ir mažos galios varikliai įvairiai buitinei technikai: šaldytuvams, skalbyklėms, garso įrangai. Jau tuo metu „Elfa“ didžiavosi, kad jei šaldytuvas pagamintas sovietų sąjungos teritorijoje, jis būtinai turi „Elfos“ variklį. Su laiku šiuos įrenginius tiekė ir daugiau gamyklų įvairiose respublikose, tačiau vilniečiai išlaikė reikšmingas pozicijas.
1955 m. fabrikas pradėjo gaminti tai, dėl ko labiausiai ir yra žinomas – magnetofonus ir patefonus. „Elfa-6“, „Daina“, „Spalis“, „Gintaras“ yra tik keletas vyresnei kartai puikiai pažįstamų pavadinimų. Produktai buvo eksportuojami ne tik į kitas vietines respublikas, bet ir į Vakarų šalis. Vienas iš gaminių, magnetofonas „Aidas“, buvo pristatomas kaip išskirtinio dizaino prietaisas, priderintas prie tarybinių baldų. 1984 m. čia dirbo apie 8300 darbuotojų. Reikšmingi plėtros etapai sekė vienas po kito, kol „Elfa“ fabrike per metus buvo pagaminama 152 000 magnetofonų.
1984 m. gyvenimas čia virte virė
Buvęs legendinis ELFA gamyklos kvartalas pasak, istorinių šaltinių, buvo kaip miestelis mieste. Gamykla turėjo muzikos ansamblius, sporto klubus, vyko estrados konkursai, sporto turnyrai, veikė muziejus. „Elfa“, kaip ir dauguma kitų gamyklų, turėjo savo laikraštį pavadinimu „Elfietis“. Jame buvo ir aktualios technologinės naujienos, ir gamyklos vidaus reikalai, ir anekdotai. Vėliau fabrikas pradėjo užsiimti ir dar viena inovatyvia veikla – užsienio kalbų studijavimo kabinetų gamyba.
Gamyklos teritorijoje buvo parkas su fontanu, skulptūrų parkas, pirtis, valgykla. Beje, įdomus faktas, kad vyrai ir moterys dirbo atskirose patalpose, o susitikdavo dažniausiai tik valgykloje arba kieme.
1993 m. „Elfos” gamykla bankrutavo
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, „Elfos“ laukė tipiškas sovietmečio pramonės įmonių likimas.
1990 metų pradžioje susivienijimą paliko Gusevo mikrovariklių gamykla, kuri smukdė įmonės bendrus gamybinius rodiklius. Įmonė nutarė pradėti gaminti kasetinius garso įrašymo aparatus, taip pat kooperuodamasi su rumunais pradėti gaminti mikserius, o su japonais – videomagnetofonus. Tačiau 1993 m. gamykla bankrutavo.
Viena pirmųjų ‘Lofto’ nuotraukų. Živilės Diavaros Nuotr.
Iki 2009 m. apleista pramoninė teritorija
Beveik 2 dešimtmečius ne tik “Elfos”, bet ir didžioji dalis viršutinės post-industrinio Naujamiesčio dalies (Aukšamiestis) teritorijos (“Sparta”, “Elektrit”, “Lelija”) buvo apleista, čia veikė pavieniai įvairios gamybos, pramoninės ir sandėliavimo paskirties įmonės.
Tuo metu Lietuvoje egiztavo tik atskiroms kultūros šakoms pritaikytos erdvės – koncertų salės, kino teatrai, teatrai, paveikslų galerijos. Kultūros centrai rajonuose asociavosi su išskirtinai lietuvių liaudies ir prastos kokybės pop renginiais. Klubai miestuose daugiausiai buvo prabangūs ir posh. Kitokio formato, kūrybiškiems renginiams ar undergroundin’iams reivams nebuvo kur vykti. Pavieniui jie jau vykdavo pavienėse vis kitose vietose, dažnai už Vilniaus. 2009 m. pabaigoje ekonominės krizės metu, vieną iš teritorijoje esančių pastatų, ieškodami vietos renginiui, surado Victor Diawara ir Živilė Diawara. Jame įvyko Naujametinis renginys, po kurio jie nusprendė čia įkurti pirmąjį multifunkcinį kultūros centrą Lietuvoje, atvirą įvairioms kultūros šakoms ir subkultūroms.
2010 m. duris atvėrė Menų fabrikas „Loftas”
2010 m. apleistoje buvusios gamyklos teritorijoje, buvusiame “Elfos” štampavimo ceche, 500 m2 erdvėje, Švitrigailos g. 29, privačia iniciatyva buvo įkurtas pirmasis nepriklausomas multifunkcinis kultūros centras Lietuvoje – menų fabrikas “Loftas”, kuris tapo viena aktyviausių kultūrinių vietų Lietuvoje. Susibūrusių bendraminčių dėka ši vieta tapo alternatyvia ir originalia erdve, pritaikyta ne tik pavieniams renginiams ar vakarėliams, bet ir koncertams, spektakliams, filmų peržiūroms, parodoms, mugėms, festivaliams, seminarams, mokymams, konferencijoms, šokių konkursams, mados pasirodymams, kitiems mišraus tipo, taip pat privatiems įmonių renginiams ar net vestuvėms. Dabar per metus čia įvyksta daugiau nei 200 renginių, apsilanko daugiau nei 100.000 žmonių.
Menų fabriko “Loftas” atsiradimas stipriai įtakojo aplinkines konversijas. Įkūrėjai pradėjo bendradarbiauti su aplink esančiais nekilnojamo turto savininkais, pradėjo leisti mėnesinį žurnalą “Loftpaper”, siekdami populiarinti loftinę kultūrą.
DAUGIAU
Menų Fabrikas ‘Loftas’. Lieju Kadrus Nuotr.
‘Loftas Fest’23’. Evelinos Sabaliauskaitės Nuotr.
2012 m. – pirmasis „Loftas Fest” festivalis
Po 2 metų intensyvios veiklos iškilo poreikis apibendrinti veiklą ir parodyti spektrą įvairių atrastų naujų kūrybinių krypčių, todėl buvo nuspręsta 2012 m. suorganizuoti “Loftas fest’2012” – pirmąjį urbanistinį miesto festivalį Lietuvoje, kuris vyksta Vilniaus Naujamiestyje, buvusioje “Elfos” gamyklos teritorijoje bei ten esančiose gamyklos patalpose, tame tarpe menų fabrike „Loftas“, undergroundiniam klube “Cechas48” (dabar “Red cat”), taip pat kitose aplinkui esančiose erdvėse – pradžioje apleistose, vėliau besikonvertuojančias į įvairias studijas, kūrybines, kitokio pobūdžio erdves – “Radio Lofts”, “Brazzi studija”, Roberto Kalinkino studija, “Sofa Koja”, “Kišenė”, “Garažas”, “Maisto bankas”, “Montis Magija” ir kt.
Kasmet rugsėjo mėn. viduryje vykstantis 3 d. tarptautinis festivalis – vis kitoks, turintis tų metų temą, užimantis ir atveriantis vis skirtingas erdves. pristatantis 7-8 muzikos ir meno scenas, originalią daugiau nei 100 šiuolaikinės muzikos ir meno pasirodymų, performansų, meno instaliacijų programą. Tai vienintelis tokio pobūdžio didmiesčio menų ir muzikos festivalis Lietuvoje bei vienas didžiausių tokio tipo miesto festivalių Baltijos šalyse. Festivalis pritraukia virš 20.000 lankytojų.
DAUGIAU2016 m. atsivėrė „Open Gallery”
2016 m. “Lofto” įkūrėjams susipažinus su “Improper Walls gallery” Vienoje (Austrija) įkūrėjomis ir kuratorėmis Justina Špeirokaite ir Urtė Špeirokaite, į Vilnių buvo pakviestas austrų menininkas Peter Phobia, kuris sukūrė pirmąjį darbą “Elfos” gamyklos teritorijoje. „Lofto” fasadą papuošęs kūriniu “My favourite plant is cactus”, kuriame nupiešti vešlūs, įspūdingo dydžio iš Pietų Amerikos kilusio monsteros augalo lapai, jis linkėjo šiai vietai atsiskleisti ir suvešėti.
Nuo to laiko buvusi apleista ELFOS teritorija tapo kasmet besiplečiančia unikalia tarptautine gatvės meno galerija Vilniuje po atviru dangumi OPEN GALLERY, kasmet pasipildanti naujais gatvės meno (street art) kūriniais. Šiuo metu galerijoje jau yra daugiau, nei 50 Lietuvos ir užsienio šalių menininkų sukurtų piešinių ant gamyklų sienų, įspūdingų didelio masto šviesos instaliacijų ir skulptūrų. Per metus čia apsilanko virš 50.000 vilniečių ir miesto svečių.
ATEITIES VIZIJA: Šiuolaikinio meno projektas Naujamiesčio kvartale – visi pastatai pavirtę meno kūriniais.
2018 m. pradėjo burtis „Elfa kiemas”
Po čia įsikūrusio “Lofto” aplinkui pradėjo vykti šio urbanistinio kiemo konversijos, kurios pradėjo formuoti ne tik šio bloko, bet ir viso Naujamiesčio rajono veido kūrimą – kūrybiško, laisvo ir multikultūrinio. Besikeičiantis aukštamiesčio veidas pritraukė ir nekilnojamo turto vystytojus, kurie senus fabriko pastatus pakeitė į patogius gyvenimui loftus. Teritorijoje daug pramoninio paveldo, vyksta originalios konversijos, buriasi daug kūrybiškų, modernių žmonių, mėgstančių loftinę kultūrą, netradicinius sprendimus. Netrukus čia ėmė kurtis iniciatyvūs jauni žmonės, kurie galiausiai čia susibūrė į “ELFA KIEMAS” bendruomenę.
Vilniaus „Aukštamiestis”
2012 m. bendraminčių, menininkų, architektų, kaimynų diskusijoje, kas yra “Naujamiestis” ir kokios jo ribos, bei kokio identiteto norėtumėm savo rajonui, gimė mintis pavadinti aukštutinę post-industrinę Naujamiesčio dalį, kylančią link Naujininkų ir oro uosto, Aukštamiesčiu.
Žmonių skaičiui augant ir didėjant pokyčų poreikiui, bendraminčių dėka, 2023 metais buvo įkurta AUKŠTAMIESČIO asociacija.
2019 m. įsikūrė vietinis gastrobaras „Elfa”
Legendinės buvusios gamyklos patalpose įsikūrusiame gastrobare “Elfa” gali ne tik ateiti po darbo atsipalaiduoti, padegustuoti įvairių rūšių alaus ar įmantrių kokteilių, gardžiai pavalgyti, apžiūrėti ten pat įsikūrusį buvusios „Elfa” gamyklos muziejų, pasiklausyti muzikos iš juostos bei pašokti, bet ir sutikti aplink gyvenančius ar dirbančius kaimynus, o gal draugus, besilankančius kokiame “Lofto” renginyje, su kuriais gali pašnekėti, jei nepažįsti – susipažinti, įsitraukti į bendruomenę.
DAUGIAUŠiuo metu galerijoje jau yra daugiau, nei 50 Lietuvos ir užsienio šalių menininkų sukurtų piešinių ant gamyklų sienų, įspūdingų didelio masto šviesos instaliacijų ir skulptūrų. Per metus čia apsilanko virš 50.000 vilniečių ir miesto svečių.
ATEITIES VIZIJA: Šiuolaikinio meno projektas Naujamiesčio kvartale – visi pastatai pavirtę meno kūriniais.